Anotacija

Šalies įvaizdžio valdymo praktikos sukelia daug dilemų, todėl turi tiek proponentų, tiek priešų. Ne išimtis čia yra ir Lietuva. Viena vertus, žiniasklaidoje piktinamasi, kad Lietuva užsienyje pristatoma kaip skurdi šalis ar Hanibalo Lekterio gimtinė, kita vertus, klausiama, ar tinkamai ir efektyviai panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, juos investuojant į tokias neapčiuopiamas ir racionaliai sunkiai paaiškinamas veiklas kaip kultūros diplomatija ar šalies prekės ženklas. Juk šalies įvaizdis – tai beveik magiškas asociacijų ir simbolių debesis, tvyrantis neapčiuopiamos užsieniečių masės galvose. Ar galima teigti, kad jis galėtų lemti tokius racionaliai suskaičiuojamus dalykus kaip šalies ekonomika, turistų srautai ar žmonių gyvybė karuose?
Pagrindinė šalis, kuria Autorius domisi ir kurios pavyzdžių daugiausia pateikia knygoje, yra Japonija. Ir ne tik todėl, kad su šia šalimi yra susijęs asmeniškai ir čia atlieka daugumą savo tyrimų. Jo manymu, kaip tik Japonijos šios srities laimėjimai galėtų padėti Lietuvai atsakant į tam tikrus klausimus, sprendžiant dilemas ar renkantis priemones.