Anotacija

Knygoje kalbama apie vaikystės apsaugos ir gerovės problematiką. Argumentuojama, kad aplinkos ir santykių poveikis vaiko vystymuisi yra esminis. Per žalojančios vaikystės patirčių koncepciją atskleidžiama kokią galią žmogaus gyvenimui turi vaikystėje patirtos traumos ir jų sankaupos. Vaikas, siekdamas išgyventi toksinio streso aplinkoje, sunaudoja daug energijos kitų besivystančių organizmo sistemų sąskaita. Kad vaikas galėtų ne tik išgyventi bet ir išskleisti savo potencialą būtina puoselėjanti aplinka. Monografijoje aprašoma puoselėjančios globos komponentai, pabrėžiant mokslu grįstas veiksmingas intervencijas ypač į ankstyvąją vaikystę bei paauglystę, du itin jautrius vaiko vystymosi periodus. Intervencijos į vaikų ir šeimų gyvenimą neturi tapti dar vienu streso šaltiniu, ypač vaikams. Baudžiamoji intervencija charakterizuojama smurto įvykio tyrimu bei kontrolės ir priežiūros dominavimu vs pagalba vaikui ir šeimai. Vertinat Lietuvos vaikų apsaugos ir gerovės organizavimą argumentuojama, kad nuo baudžiamosios intervencijos būtina pereiti prie puoselėjančios globos ir aplinkos, galimybių plėtros kūrimo. Tikimės, kad knyga bus naudinga ne tik mokslininkams ir studentams, bet ir politikams, specialistams, dirbantiems vaikų gerovės srityje, tėvams ir visiems besidomintiems vaikų apsauga ir gerove.