Anotacija

Mokslo studijoje teigiama, kad muzikos etnologinė kultūra visada buvo glaudžiai susijusi su sakraline, arba liturgine, muzika. Visuomenės raidoje religijos ir meno kategorijos keitėsi, bet jų glaudus ryšys išliko. Lietuvos krikšto idėjos įgyvendinimo užuomazgoje ankstyvoji Lietuvos vienuolynų muzikinė kultūra, kuri pradžioje reiškėsi kaip pranciškoniškoji, savitai paveikė tautos etnokultūrą bei grindė kelią lietuvių liaudies monodijos ir grigališkojo choralo melodijų analogijoms.
Probleminis pranciškoniškosios muzikologijos darbo tikslas – lietuvių liaudies monodijų ir
grigališkojo choralo bendriausios analogijos, kurias savo laiku buvo pradję tyrinėti Teodoras Brazys ir Česlovas Sasnauskas. Šioje mokslo studijoje tiriamos lietuviškų vienbalsių melodijų ir grigališkojo choralo melodijų analogijos modalinio-derminio konstruktyvumo, ritmo (įvairių rūšių trukmės), paleografiniu, semiologiniu, žanrų, giesmių-dainų teksto ir muzikos santykio, interpretacijos, psichologizmo ir sakralumo aspektais. Mokslo studijos priede galima rasti intonacinių formulių analoginių pavyzdžių, kurių tyrimo metu užtikta lietuvių liaudies ir grigališkojo choralo monodijose, taip pat grigališkojo choralo notacinių mokyklų, dasionalinių manuskriptų notacinių simbolių semiotinių analogijų regioninės įvairovės aspektu pavyzdžių ir analogijų pavyzdžių, kurie atskleidžia nacionalinio charakteringumo savitumų įvairovę.