Anotacija

Šioje monografijoje pateikiamas ugdytojiškas Visatos vyksmo problemos sprendimas. Gebėjimas dorotis su vyksmu yra diegiamas ugdymo(si). Mėginti harmonizuoti vyksmą – tai užsiimti savo ir kitų ugdymu. Pirmoje dalyje pateikiama tikrovės atradimo fenomenologija, kuri pradeda nuo daiktų atradimo kasdienybėje ir baigia daikto grožio kaip Dievo pėdsako Visatoje samprata. Antroje dalyje pateikiama Vyksmo teorija, kuri mąsto tikrovės elementų žaismes. Trečioje dalyje apmąstoma žmogiškos būtybės dalyvaujančios Visatos vyksme tapatybė, kurią steigia dalyvavimo teogoninėje vietovėje nepaslėptis ir neužmarštis. Ketvirtoje dalyje apmąstomas ugdymas(is) kaip labiausiai pamatinė buvimo žmogumi sąlyga. Monografijoje pateikiamas tikrovės mąstymo būdas vadinamas radikaliuoju realizmu, kuris suderima nekalbių daiktų pasirodymą su jų virtimu tikrovės simuliakrais, ir šį vyksmą traktuoja kaip įkvėpimo ir iškvėpimo nuolatinį bangavimą.